Ketinau JAV ir sąjungininkų, tame tarpe ir mūsų, tą epišką, nors ir ne pirmą istorijoje, sprukimą iš Afganistano 9/11 proga pakomentuoti kaip tik ironiškai rugsėjo 1-mai, prisimenant, kaip ir sovietai išsinešdino iš mūsų teritorijos net anksčiau, nei apleido jų okupuotą Rytų Vokietiją (aha, “galėtumėt pakartoti“, jei galėtumėt – tik tą pasitraukti tegalite pakartoti, ir daugiau, bet ačiū, šiuose kraštuose nebesivalkioti, ir taip nuo žodžio išvis jo abiem prasmėm).

Bet pagalvojau, kad kai jau visi sofos ekspertai A-stano klausimu išsipurslos ir visiems jų besiklausantiems lemingams trumpos atminties dėmesio sutelkimas nukryps į kitus dalykus, tai, toms informacinėms drumzlėms nusėdus, jau ir mano išmanūs skaitytojai ramiai galės čia pasiskaityti, pasiėmę espresso puodelį smagumui pastiprinti (keistai aš čia užrašiau cognac, sutinku).

Juolab, kad tame viešumą užpildžiusios isterijos ir propagandos karių teiginiuose buvo, mano galva, labai daug mitų ir legendų, kurie turėjo vienaip ar kitaip sustiprinti jų pareiškimus, nors akivaizdžiai nelaikė vandens. Ne pirmas gi kartas.

Tai ir ne pirmas kartas, kada kviečiu pažiūrėti kitu kampu, o šįkart – jau į Afganistaną.

* * *

Afganistanas – imperijų kapinės?

Šių kalnų čiabuviams toks apibūdinimas, matyt, ir patinka kaip visiems džigitams – jie jaučiasi ne mažiau svarbūs, kaip ir lietuviai, kai kažkas iš vakariečių taip pagiria mūsų baltišką sanskritą (nors toji bendrinė kalba iš esmės pradėjo formuotis tik tarpukaryje, kuomet sukūrėme nacionalinę valstybę ir prūsokų dėka prakutusi kapsų inteligentija perėmė iniciatyvą iš nuskurusios žemaičių šlėktijos), tautos didybę nuo jūros iki jūros (kai dabar ne tik teritorija, bet ir vos per ketvirtį amžiaus šiuolaikinės laisvės tautos šalyje sumažėjo irgi ketvirčiu) ar merginų bei gamtos grožį (nuobodžiai tipišką šiaurės vidurio platumoms, bet tai nors čia nebūna stichinių kataklizmų, neskaitant įvairių partijų “konservatorių“, kuriems labiau tinka apibūdinimas “talibai“, tą retai, bet vis tik pasitaikantį, patekimą į valdžią).

Deja, bet su Afganistanu šis pareiškimas apie imperijų kapinės tėra vaizdingas mitas – nei viena imperija, kuri visai taip ir nesunkiai (sic!) vos per keletą savaičių tikrai nedėkingoje vietovėje aktyvių karinių veiksmų nukariavo visą teritoriją, ir pasitraukusi iš jos nežlugo, bet toliau sau sėkmingai dar ilgus metus po to egzistavo ar dar ir dabar egzistuoja, visiškai ne dėl afganistaniečių poveikio vėliau istorijoje tik pakeitę savo valstybines veiklos formas: graikai, britai, rusai ar amerikiečiai.

Sunkiau pasakyti, ar Afganistanas toje formoje, kuri buvo iki okupacijų, po to dar egzistavo – paprastai okupantai tiek pakeisdavę šio valstybinę ar visuomeninę formą, kad tik angažuotai aklas nemato skirtumo tarp to, kas buvo iki atėjūnų ir kas palieka po jų.

Bet visos imperijos pasitraukdavę po ilgesnio ar trumpesnio tarpo, kai laimėdavę – A-stane banaliai nėra ką veikti, net ir po Plano B.

Jokia prasme. Ten išties nėra jokios (!) strateginės reikšmės tą teritoriją valdyti, jei nori iš čia vykdyti imperinę politiką šios teritorijos kaimynių atžvilgiu, nes paprasčiau tiesiogiai įtakoti tas kaimynes, kurios pakankamai savarankiškos, kai palygini, dar vykdyti vidaus ar regioninę politiką bei turi kažkokią ekonomiką.

* * *

Maža to, Afganistanas kaip valstybė net neegzistuoja bei, pasakysiu radikaliau – niekada ir neegzistavo, kad išvis galėtų kažkokią čia okupuoti atėjusią imperiją pražudyti.

Nes ten yra įvairių tautų ir genčių skystokai apgyvendinta teritorija, kur vienos etninės ir visiškai kitoms negiminingos grupės bandymai primesti savo politinę valią kitoms baigiasi paprastai ne bent kažkokios valstybės formos sukūrimu, o tiesiog etninėmis tarpusavio žudynėmis religiniu ar bet kokiu kitu šitų pusiau laukinių genčių susigalvotu tam pagrindu.

Ir minėtos imperijos ateidavę su savo tikslais, ir taip pat sau išeidavę, kai tuos pirminius tikslus pasiekdavę – nei tu beždžionę išmokysi žemę arti, kad iš jos derlių nusavintum, nei tu katinus išmokysi demokratijos, kad diplomatinius santykius užmegztum. Taip ir su tais kalnų primatais čia.

Nėra Afganistano “valstybės“, nes net ir nėra… pačių afganistaniečių – yra tik puštunai, uzbekai, tadžikai, pakiai ir t.t. – čia kaip estus pavadinti lietuviais, kai jie net baltiečiais vadintis nenori, o save vadina pietų skandinavais, nors jų pusbroliai suomiai irgi nėra skandinavais. Ir kaip estai padėjo Rygą latviams apginti tų po Pirmojo Pasaulinio karo kilusių nepriklausomybės kovų metu, o mes latvius iš kvailo balto-skandinio imperinio epo vadiname broliukais, taip ten kartais viena etninė grupė apsijungia į konfederaciją su kita, kad padominuotų kitų grupių atžvilgiu, nes pritrūko vergų, ožkų ir mergų.

Nėra net valstybinio, nekalbant apie pilietinę visuomenę, bendro tautai jokio mąstymo vardiklio – puštūnų talibų noras turėti kaip persams religija paremtą valstybę lyg Iraną, tarkime, niekaip neatsiliepia kažkokiu palaikymu iš musulmonų uzbekų su tadžikais, kurie mieliau turėtų be puštūnų tik nuosavą etninę valstybę, bet neturi jokio siekio toje talibų valstybėje turėti vienokį ar kitokį dominuojantį (kaip Irake tarp šiitų ir sunitų) arba bendradarbiaujantį (kol NObamos sukvailinti paiki europiečiai nesudirbo Libano) politinį vaidmenį.

Pridėkite dar ISIS fanatikus, kurie patys sau kaip judėjimas yra “mobili valstybė“, ir kuriems išvis nusišvilpti į anų dviejų grupuočių siektinus bent jau mums suprantamos valstybės modelius – ir turime tokias atskiras smėlio dėžes, kur vaikai mielai vienas iš kito visą smėlį pasivogtų, tačiau bendros smėlio dėžės niekuomet neturėjo ir apjungti į vieną nenori, nes, tiesą sakant, nėra smegenyse net tokių jungčių tokiam suvokimui atsirasti.

* * *

Geriausia būtų buvusi išeitis čia britams, rusams ar amerikiečiams – tai pabandyti atsižvelgti į šią vietos realybę ir sukurti islamišką konfederaciją Šveicarijos pavyzdžiu.

Ne, tie europiniai violetinių karvių piemenys buvo nugrūsti į kalnų tarpeklius ne todėl, kad Europa nenorėjo savo šalyse bankininkų, laikrodininkų ar sūrininkų (kurie ir atsirado tik nugrūdimo į Alpes pasekoje) vietinės konkurencijos, bet kad tos karingos kalniečių germanų gentys samdiniais Europos kariuomenėse, kurios vis labiau buvo formuojamos nacionaliniu ir visuotinio piliečių šaukimo pagrindu, pradėjo kirstis su bendra elitų politika po Vestfalijos taikos sudarymo, ir todėl simboliška, kad tik simboliškai tebuvo palikta gvardija tokiam viršnacionaliniam popiežiui pasaugoti, o kažkada taip buvęs Europoje profesionalus karys su alebarda tapo tik viešbučių durininko bendrine sąvoka.

Tačiau nei viena iš paminėtų imperijų sau tokių tikslų kurti konfederacinę bendrą valstybę čia niekada net nekėlė.

Nekalbant apie makedoniečius, čia neradusius net jokios tinkamos žmonos Aleksandrui į to politinį haremą, bet ir pragmatiškiems britams teritorijos administravimas neapsimokėjo komerciškai, net jei jų ekspedicinė kariuomenė daugiau nei puikiai kaskart visada susitvarkydavusi su vietos plėšikais, istorijoje nesėkmingai romantizuotais kaip sukilėliai ar partizanai.

Ir kurių “sukilimo“ Londonas niekaip ir nepastebėjo – net dr Watson gerbėjai iš detektyvinių pasakojimų apie Sherlock Holmes dažnai neįkerta, kai tas yra karo lauko gydytojas, už savo išskirtinę drąsą Afganistane apdovanotas vardiniu revolveriu (daktarėlis ne tik karius gydęs, bet ir čiabuvius, matyt, smagiai pašaudęs, kas buvusi anglų džentelmenų pramoga ne tik karalienės Viktorijos laikais, ir, įtariu, ji nesibaigusi iki šiol, tik nemandagu ją dabar visuomenėje reklamuoti).

Ir rusams įsikišimas į dirbtinai ideologizuotą dviejų ekonominių sistemų pasaulinę kovą tebuvo eilinis pretekstas vėl po caro laikų taip sudalyvauti savo geopolitiniame žaidime prieš britus, trukdžiusius pasiekti Indijos vandenyną, ir dar amerikiečius, kuriuos po 70-ųjų ekonominio pakilimo naftos doleriais dėka SSRS ir nuosmukio JAV bei Vakarų pasaulyje (dviženklė infliacija, dviženkliai nedarbo rodikliai, energetinė krizė ir pan. – rašiau apie pamirštas stagfliacijos pamokas), galvojo įveikti komunizmo (tiksliau – tik savo rusiškos imperinės įtakos) plėtroje tame regione link to paties Indijos vandenyno, manydami, kad antrojo Vietnamo JAV nereikia, todėl bus nesunku čia laimėti (tai jankiai ir nekariavo – jie “šveicarus“ modžahedus tam pasisamdė, kaip dabar rusai visokius “angliakasius“ Donbase).

JAV prieš 20 metų išvis atėjo į čia ne Afganistano okupuoti, bet sutaršyti tik talibus, kurie priglaudė jų priešą Nr.1 – Al Queda vadeivą. Išties plano sukurti valstybę “demokratiniams afganistaniečiams“ amerikiečiai niekada net neturėjo – tas Planas B A-stanui kaip, neva, Planas A gi atsirado vėliau, ieškant banalaus alibi prieš savo piliečius kaip rinkėjus, nes JAV ankstesnės administracijos tikslas buvo tik likviduoti kvazi-valstybinę atvirai prieš juos nekonvencinėmis priemonėmis kariaujančią organizaciją, įskaitant ir patį vadeivą, ir Afganistanas, kaip autonominių kalniečių genčių teritorija, tiesiog pasitaikė šio tikslo kelyje.

* * *

Ir JAV tikslai juk buvo pasiekti: iš pradžių Usama bin Laden pasitraukė ne tik į pogrindį, bet ir į Pakistaną, o vėliau jau ir ten buvo susektas savo darbą taip pat puikiai atlikusių CIA ir NSA agentų pastangomis bei Navy Seals Team Six likvidatorių sušertas tame paminėtame Indijos vandenyne ichtiologinei faunai, kaip jie sakė, “pagal visas islamo tradicijas“ (ką bendro islamas iš dykumų smėlynų turi su žuvų šėrimu priešų kūnais, JAV ideologinio fronto kariai mums nepaaiškino, nes reikėjo guosti paklaikusią valstybės sekretorę Kilerę bei peršikusį, kad be jo žinios bušinė operacija buvo taip įvykdyta, prezidentą Huseinovičių).

Tolimesnis buvimas buvo nulemtas jau tik JAV vidaus politikos, besivaržant dėl Baltųjų Rūmų, ir JAV karinio bei pramoninio komplekso, kuris bent jau taip įgijo papildomą nuolatinių pajamų šaltinį iš okupacijos greta kiek anksčiau laimėto antrojo Irako karo.

Dauguma amerikiečių ne kariavo, o šopinosi, ir jų taip ekonomikoje sukuriami doleriai smagiai pro Afganistano pinigų darymo mašiną keliavo į JAV establišmento elito kišenes, už ką tie labai pigiai pirko visokių kompradorinių žygių šaikas Vakarų demokratijose – ir tam net Didžioji Recesija nesutrukdė, nors kariuomenės išvedimo iš Afganistano terminus ir nukėlė.

Pramonininkai dar susvaigo, kad kalnuose gal ras netyrinėtų iškasenų, kuriuos galės pardavinėti kinams kaip pasaulinėms dirbtuvėms, kad jau čia taip patys atsibeldė – nes kaip visuomenei paaiškinsi akmenuotos dykynės tokį brangų iš iždo nusavinamais fantikais išlaikymą?

Nepamenu, kad ir minėti šveicarai per keletą šimtų metų savo Alpėse iš šachtų bei iškasenų gavybos gyventų (todėl jiems ir teko išmokti kaip krapštukams gaminti precizinius chronometrus ir išnuomoti seifus svetimšalių vogtų pinigų pas save pasaugojimui), tai nelabai ką tos negausios ekspedicijos ir čia taip tesurado.

O ir paskesnis entuziazmas žvalgyti tokias sunkiai prieinamas, prastai įsisavintas ir labai nuskurusias ir priešiškas teritorijas, kas suponuoja “pigių“ išteklių didžiules gavybos sąnaudas, palaipsniui dėl to irgi atšalo. Tos proverbinės naftos, kurią būtų galima siurbti, kad ir ką maumai kvykavo apie JAV tikslus okupacijai, Afganistane niekas nerado iki šiol – kas ironiška, tai amerikiečiai per tą laiką net išmoko iš akmens naftą pas save sėkmingai išsifrakinti be kolonijų išfakinimo.

Nesakau, kad iškasenų čia išvis nėra, ir gal kinams su savo rytietiška tūkstantmete klastos ir suktumo tradicija kažką atėjus čia pagaliau išsirausti pavyks, tačiau dėl iškasenų Afganistane išvis niekada ir nekariauta, ir politikos marionetes ten dėl to, kad leistų išparceliuoti visus turimus nacionalinius aktyvus, nebuvo juk pastatytos, kaip tai įvyksta išties ištekliais gausiose Afrikos ar Amerikos teritorijose.

Na, patys gal nepatingėkite ir pasidomėkite, ne ką nusipeza apie ličio išteklius propagandistai, nemokantys google naudotis, o kur išties jos buvo, yra, ir, matyt, toliau bus, nes tą strategišką (taip jūsų aifončikams ir elektriniams paspirtukams) menamą litį “surado“ Afganistane tik propagandinį karą prieš kinus kariaujanti šunauja ir tuos blėnis vapsintys sofos ekspertai.

* * *

Natūralu, kad buvo tik laiko klausimas, kada, pasiekusios savo tikslus, JAV irgi iš čia pasitrauks.

Kai NObama kaip buvo, taip ir liko bekiaušis, tai Oranžinis “rusų agentas“ Doncė, nesukėlęs per savo kadenciją nei vieno karo, nustekenęs rusų ekonomiką taikiomis “šaltojo karo“ priemonėmis, o dar ir ne vieną ginkluotą konfliktą netgi užbaigęs, sutaikydamas netgi aršius arabus su žydais Artimuosiuose Rytuose, taip irgi susitarė su talibais, kada ir kaip iš tos teritorijos pasišalins, palikdamas vietos savivaldai išsispręsti tarpusavyje, kaip ten jiems toliau be jankių gyventi.

Sutarė pasitraukti planuotai, organizuotai ir tvarkingai.

O ir bepigu jam buvo sutarti, kai net ir nelabai adekvati derybų pusė supranta, kad bet koks išsidirbinėjimas prieš ramiai išeinančius jankius, siekiant juos paskubinti ir taip pažeminti, sau užsidirbant “imperijų duobkasių“ ar “šalies išvaduotojų“ šlovę, baigsis neadekvačiai jiems patiems skausmingu subombinimu dronais bei banaliu iššaudymu SpecOps pastangomis, nes paikos iliuzijos pasislėpti nuo jankių keršto, žinia, jau sugriautos anuo paminėtu žuvų pamaitinimo iš lavonmaišio faktu.

Bet kai demencinis senolis pastatomas galingiausios valstybės vadovu per visokias FIRE establišmento manipuliacijas, tai susitarimas, primenu, buvo su anuo, o ne šituo POTUS, kuris net valdžią pats formaliai atsidalino su inde Kamala, nelabai jau pats besiorientuodamas ne tik realybėje, bet ir savo aplinkoje.

Šitą dabar demonstruojamą panieką JAV kariškiai po ketverių metų pax trumpana pastebi ne tik iš talibų, bet ir kituose karštuose kraštuose. Beje, ir JAV diplomatai tą pašaipą pastebi netgi sąjungininkų valstybėse, guosdami save saliamonišku “ir tai praeis“ (arba Miegantis Džo iškeliaus amžino pogulio, arba kiti rinkimai vis tiek bus), ir kad pandemija išties padeda nukreipti dėmesį nuo fakto, kad JAV, kaip pasaulio šerifas, nusivožęs nuo arklio (ir ne faktas, kad tas kuinas dar nėra pastipęs).

Todėl pasitraukimas išties pavirto chaotišku bėgimu, visišku sąmyšiu sąjungininkų tarpe, ir guodė tik vienas faktas, kad ISIS kaip visiški marozai nusprendė dar pasityčioti iš kažkiek šitų pirminių susitarimų besilaikančių talibų, surengdami teroristinį išpuolį Kabulo oro uoste – šiems islamo radikalams išties jau suvakarėję ne tik išvaizda ir ekipuote talibai, kuriuos mes vis dar manėme esant basakojus murzius, avinčius dulkėtais sandalais ir vilkinčiais naktiniais chalatais su iš skudurų susuktu gandralizdžiu ant neplautų kaltūnų, tampa aiškiu priešu jų kovoje dėl teritorijos ir įtakos.

Talibų priešakinis būrys užima Kabulo oro uostą (iš AFP/Scanpix)

* * *

Bet jei ne šiandien, tai rytoj Vakarai vis tiek sės prie derybų stalo su talibais, kurie nori “savo“ valstybės ir savo pripažinimo – nekalbant apie visiškai be skrupulų vykusį bent jau iki Antrojo Pasaulinio karo bendradarbiavimą su naciais ir jų sukurtu Trečiuoju Reichu, bet vakarai net bolševikų perversmininkus pripažino legalia valstybe (kurią teko po to iš Tautų Lygos vis tiek išmetinėti, o po to ir vėl į sąjungininkus pasikviesti).

Visa politika – tai tik ta pati mėšlina ekonomika. Nebus ir čia kitaip. Tik laiko ir išskaičiavimų klausimas. Skaitliukas jau sukasi.

O ir šiaip iš dotacijų besilaikiusi marionečių valstybė iki trečdalio savo BVP sukurdavusi anaiptol ne iš aguonų auginimo ne tik kūčiukams, bet iš visiškai legalių IATA dotacijų per mokesčius už oro bendrovių naudojamą jų šalies oro erdvę. Talibams, kurie būtų pripažinti naujos valstybės valdžia, šitie vakariečių “dalinami“ pinigai juk priklauso teisėtai – belieka tik sutarti dėl sąskaitos numerio pervedimams.

O tokių sutarimo punktų, siekiant pagaliai išties sukurti Afganistane bent kokią vietinę valstybę, kuri būtų pripažįstama ir kitų čia gyvenančių etninių grupių, pasiūlius šioms dalyvauti “islamiškoje demokratijoje“, yra ir Vakarų valstybių lūkestis, išsprendžiant begalę anksčiau kildavusių problemų.

* * *

Tiesą sakant, net JAV nusišvilpti, kiek ten technikos ar turto perėmė talibai – tas inventorius ir taip jau buvo nurašytas taip greitai žlugusios fiktyvios “afganistaniečių“ nacionalinės kariuomenės čiabuvių praradimui, o ir visi pinigai už jį yra pasiimti, kai talibai, skirtingai nuo ISIS, yra ne imperinio tipo, bet nacionalinio tipo politinis elitas, todėl jų talibizacijos politika yra nukreipta tik į šios teritorijos vidų.

Netgi šiuo atveju Vakarams priskiriama Rusija buvo labiau sunerimusi anksčiau JAV aktyviai remtu Šiaurės Aljansu, kurio uzbekai ir turkmėnai su tadžikais mielai susijungtų su Rusijos geopolitinėje įtakos zonoje esančiais “nacionaliniais“ tadžikais, turkmėnais bei uzbekais, užuot kariavusi Afganistano viduje dėl įtakos ir valdžios su talibais ir ISIS.

Rusai gerokai aktyviau rėmė amerikiečius ir jų marionetinę buvusią valdžią, nei mes tą propagandoje ir viešumoje matėme, nes “nacionalinė“ buvusi valdžia, neskaitant savo net ukrainietiškus mastelius perspjaunančios korupcijos, stekenusios JAV skiriamus išteklius, iš esmės prilaikė ir Šiaurės Aljansą (rusams talibai nekėlė jokios grėsmės, kaip, matyt, nekelia ir dabar, o ISIS fanatikus dar Sirijoje įprato iš Su-27 ir MiG-29 raketomis smėlyje užkasinėti).

Greitai pasidavusi buvusio Afganistano kariuomenė bei toji marionetinė valstybė nebuvo joks stebuklas ar netikėtumas – tai fikcija, kuri kaip bet koks menamas darinys, valdininkų skirtas tik fondams įsisavinti, ypač kai jau buvo pilnai pasiektas tas strateginis JAV tikslas pašerti ne vieną dešimtmetį Afganistane užsibuvusio saudžių atskalūno švinu sufarširuotu kūneliu žuvytes, o finansinis ir pramoninis JAV elitas surado efektyvesnių būdų praturtėti gerokai paprastesniu būdu.

Afganistaniečiai čia tarnavo už dolerį, o ne tėvynę, kurios, kaip minėjau, nėra valstybingumo suvokimo prasme.

Juk mums, lietuviams, šioji Lietuva yra ne šiaip tik teritorija su gimtine ir tėviške, bet ir tauta, ir istorija, ir kultūrinis paveldas, ir netgi tai, kas klaidingai vadinama valstybe, ir net tūlas “separatistas“ žemaitis savo pilietinę veiklą mato šitos paradigmos rėmuose, o ne kaip tupėjimą pelkynais atkirstuose arimuose, kurie nepasiekiami kažkokių jam priešiškų lietuvių aukštaičių, dzūkų ar suvalkiečių.

O kai jankis išėjo, tai ir tas “afganas“ namo parėjo – no dollah no fun. Jei kurie ten dar ir priešinosi, tai tik tie, kurių motyvacija buvo paremta suvokimu, kad už kolaboravimą su okupacinėmis pajėgomis pasigailėjimo iš naujos valdžios nebus.

O kurie dirbo bendrai tai “valstybei“, kurios dabar reikia ir talibams, buvo pakviesti grįžti atgal į darbus atlikti būtinų viešųjų paslaugų – kad veiktų jau amerikiečių čia sukurta infrastruktūra, ir vietinė populiacija (sic!) nesijaustų išlaisvinta nuo turėtų gerbūvio, kaip tai nutiko Irako okupacijos metu, kuomet išlaisvinimas nuo buvusios valdžios labai greitai vietose iškart virto tik chaosu ir plėšikavimais.

* * *

Panašu, kad talibai išties pasimokė iš ankstesnių klaidų – savo talibizmus ir represijas bei religinius ir ideologinius valymus nukėlė “geresniems laikams“.

Dabar sieks įsisavinti bent dalį likusios menamos valstybės sau, užuot iškart ėmęsi keršto ir “teisingumo“ pagal savo supratimą, kaip darę praeitą kartą. Ciniškai žiūrint, amerikiečiai su sąjungininkais ir čia ne pralaimėjo, o savo antraeilius tikslus pasiekė – bent dalis ir net angažuotos čiabuvių visuomenės jau perėmė iš dalies kažkokias civilizacines taisykles. Tad ir čia nepanašu, kad vakarietiška “demokratijos“ ideologija būtų pralaimėjusi.

Aišku, mes nematysime čia tos demokratijos formos, kuri įprasta europiečiams, bet ilgai netruks, kai labiau pažengę ir bendradarbiavime su Vakarais civilizavęsi islamo valstybės įtakos ir talibų ideologinį švelnėjimą. Juolab, kad talibams ne tik patiko perimti, kaip jau pamatėme, tokią visiškai vakarietišką kario išvaizdą (manau, ir hierarchines bei tarpusavio sąveikos formas, nes kariškiai mažiausiai paveikūs ideologinėms fikcijoms, jei nori mūšyje laimėti), bet ir palikti vieninteliais atskalūnais tik ISIS.

Be abejo, kai turi pigios naftos perteklių, tai lengviau iš vakariečių nusipirkti visokius talibizmus dėl moterų įmaukšlinimo į maišus ar jų apribojimo nuo transporto priemonių vairavimo bei studijų universitetuose, nei kad esi istorijoje imperijoms mažai ir labai trumpai tik įdomia akmenų krūva su skurdžia ekonomika ir pusiau laukine populiacija.

Aš visai nesijuoksiu, kai šie neo-talibai per tradiciškai čia sprendimams įprastą praliejamą kraują ir per korupcijos tradicijos sukurtus papirkinėjimus, taip ir sukurs tą Afganistano valstybę, kurios iki šiol faktiškai nebuvo, nepaisant visokių vakariečių pastangų čia pasistatyti toms jų fikcinėms valstybėms tai šachus, tai partorgus, tai prezidentus.

Kita vertus, bet būtent vakariečiai ir bus padėję pagrindus tos daugianacionalinės valstybės atsiradimui, net jei kurį laiką dominuos vėl tik viena etninė grupė. Na, nebent dabartinį Seimo Užsienio Reikalų Komiteto žygį iš jiems giminingos Talibų Sąjungos ten taip nusiuntus talibams patarėju į šaiką vietoje sabotažo ir diversijos, aha.

Perfrazuojant patarlę, tai Šveicarija irgi ne per vienus metus pasistatė – o jau ten kokie marozai savo laiku buvo…

Nors tas žodis “buvo“ ne tik istoriniame kontekste yra labai čia sąlyginė sąvoka.

* * *

Įrašas publikuotas 2021-09-16 iš anksto Patreon paskyroje. Ačiū pasiliekantiems rėmėjams!

P.S. kas skaitęs P.S. prieš savaitę – tai vos porą dienų teužtruko, kai, atrodytų, džiugi naujiena, kad nuo koronaviruso Lietuvoje par parą vietoje 16 savaitgaliui tenumirė perpus mažiau, nes tik vos 8 jau trečiadienį, tapo propagandiniu fiasko, paikai paskelbus, kad iš šio aštuntuko vos 1 ar 2 tebuvo neskiepytas (cituojant: “trys buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai“) – jau miršta daugiau skiepytų; aišku, po keleto valandų tris su penkiais sukeitė, tačiau komentatoriai dar spėjo iš fakto pasityčioti pakankamai, kol ir tų dar nepravalė – manau, nuo šiol “statistika“ skelbiama bus laikant pilnai paskiepytus jau tik po trečio skiepo, nes ir Klaipėdos miesto mero susirgimas po dviejų skiepų bei “antivakserio“ seimūno iš Gargždų paskviekimas be skiepų visas tas propagandines pastangas griauna negailestingai.

Bet tema buvo ne apie tai (duomenų apie mirusius nuo koronaviruso talibus neskelbiama).