Spūdinau spaudžiant šaltukui, pamenu, dar vasarį per visą šitą Lietuvos teatrų festivalių (taip, dar ir grybų, bet kokie grybai žiemą???) sostinę į geriausius pardavimus kvadratiniam metrui darančią parduotuvę (o kuo išties prekiauja prekybcentriai?), kad dar padidinčiau tuos jų pardavimus, nes taip mano kabrioleto centrinis užraktas (ne spynelės!) tądien užšalo, drėgmės išvakarėse pasigavę (pamenate gi tuos “globalaus atšilimo“ temperatūros svyravimus nuo pliuso iki minuso ir atgal, tai va atgal dar tądien nebuvo, o maisto jau reikėjo), ir tuomet pagalvojau, kad jau parsiniogęs atgalios sudėliosiu tą komentarą, kartu ir tinklaraštyje čia paaiškindamas ant pirštų – o va jau dabar ir vasarop einame, ir jau aš pats seniai namolio parėjęs, tai gal jau metas apie tai?

Juolab, kad nusprendęs apie nors ir aktualų šiuo metu Antrąjį Krymo karą nerašinėti (užtenka ir 165 komentarų šiam momentui prie to ankstesniojo įrašo ta tema), o va nuo 2020-02-20 jau pasaulyje prasidėjusiu (ne, ne nuo šių metų vasario 24-osios!) ekonominiu sunkmečiu apsaugoti nuo kvailysčių tuos, kurie dabar taip pripuolamai griebiasi kažkokių verslų, yra teigiamai vertintina socialinė misija, manyčiau.

Oi tos socialiai orientuotos “ukrainietes“… (iš moufies)

Aš jau paaiškinau ant pirštų apie pardavimų veiklas – ir tikrai rekomenduoju apie tai persiskaityti įdėmiai. O va dabar ant pirštų – ir apie sąnaudų struktūrą.

Nes jos visos įsiskaičiuoja į galutinę jūsų produkto pardavimo kainą, su kuria dažniau tenka palįsti po rinkos kaina, o ne tą kainą rinkoje pirkėjui diktuoti, kuomet ant tų savo sąnaudų užsimetate savo norimą ir tik labai kuklų, be abejo, antkainį.

Deja, bet šitaip iki šiol ne vienas save klaidingai laikantis verslininku skaičiuojasi.

Ir kai rinkoje jo mandagiai (arba nelabai) jau perklausia, ar tas kartais nenori į snukį nėra legalizuotinų kvaišalų pripūtęs su savo tokiu, atsiprašant, komerciniu pasiūlymu dar ir jam papildomai susimokėti už tą jo lytinį patenkinimą burna, kuri gal ir nėra oratoriškai durna, bet vienareikšmiškai kažkuo iš jo styrančiu užkimšta, tai va taip ir prasideda po to įvairūs buki bei įmantrūs sukčiavimai ir potencialių pirkėjų mulkinimas, siekiant anaiptol ne rinkodariniu būdu užmauti žlibą apuoką ant Lietuvos gaublio.

Supaprastintam paaiškinimui užteks čia man ir vienos rankos pirštų, o staliai ir ginekologai tesinaudoja savo basa pėda.

Ne akmens amžius – galite naudotis ir skaičiuotuvu! (iš a/f The Flintstones)

* * *

Pirmiausia – nykštys, nes be jo bet koks sugriebimas, kuo pasižymi verslininkai, neįmanomas.

Tai yra visos sąnaudos, susiję su žemės ekonominiu veiksniu.

Kas nereiškia, kad čia kalbame apie dirvožemį, ar kažkokį sklypą bei jūsų vykdomos veiklos plotą, už kurį susimokate. Ekonomine prasme žemės veiksnys yra tai, kas yra riboto pobūdžio ir jo valdytojui atneša pajamas kaip rentą (t.y. nedarbinės pajamos).

Net kalbant tiesmukai apie žemės ūkį, tai renta yra žemės savininkui iš to sklypo nuomos žemdirbiui, kai pastarojo pajamos jau gaunamos iš darbo (užauginus derlių ir jį pardavus). Šiuolaikinėje ekonomikoje plačiau – tai ne tik nekilnojamo turto savininkų pajamos iš jų turto nuomos, bet gali būti ir panašaus pobūdžio nedarbinės (vieną kartą padirbėjai – ir po to gauni kaskart nebedirbdamas) pajamos iš autorinių teisių, frančyzės ir pan.

Mes čia dabar nesigilinsime į filosofiją, kodėl klasikiniai liberalai dar iki marksizmo atsiradimo ideologiškai negalėjo pakęsti rentininkų, raginę nusavinti šią ekonominę rentą visuomenės labui (nebūtinai tik valstybės, kuri perskirstytų, atėmusi iš “buržujų“ ir atidavusi “varguoliams“, bet ir verslo labui, kurio sumažėję sąnaudos leidžia konkuruoti parankesne kainodara rinkose!), ir kaip neoliberalizmas, mulkindamas sąmoningai iškraipytais cituojamais liberalizmo klasikais visą paiką visuomenę, tą ekonominę rentą padarė esamos finansinio kapitalizmo sistemos pagrindu.

Visada “sėkmingi žmonės“ gyvena iš rentos (gif iš tenor)

Mums čia svarbiau tai, kad, planuodami savo verslą ir skaičiuodami sąnaudas, į šią grupę surašytumėte visas tas, kurios yra neišvengiamos, nors jokios ekonominės vertės jūsų klientams neturi – žinote, kavą geriančiam lankytojui visiškai nusišvilpti, kiek jūs mokate nuomos už tas patalpas, nes jis atėjo kavos, o ne susimokėti dalį jūsų nuomos.

Kartais šios sąnaudos yra pastovios, kai nepriklausomai nuo to, ar vykdote veiklą ir gaunate pardavimo pajamas, bet jas reikia susimokėti (t.y. ta pati nuoma, kuri ir yra renta, ir kas yra “žemės“ veiksnys), bet kartais jos yra pastovus kokiam frančyzės davėjui jūsų susimokamas antkainis nuo jūsų gaunamų pardavimo pajamų (ši renta vadinasi royalties).

Ir jau rašiau, kad pandemija parodė neoliberalizmo logikos klaidingumą, drastiškai pasikeitus verslo aplinkos sąlygoms (ką ir taip žinojo provincijoje, kur yra dažniausiai ne verslas, bet hobis) – jei neturi savo patalpų, tai tu netuti ir savo verslo.

* * *

(kita dalis – bus čia)

Ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas iškart visa apimtimi buvo publikuotas 2022-05-29, ir dėkoju dar atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!